HIPOTIREOZĖ

HIPOTIREOZĖ

Hipotireozė – tai būklė, kai skydliaukė neišskiria reikiamo kiekio tiroidinių (tiroksino ir trijodtironino) hormonų. Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, esant jų trūkumui medžiagų apykaita gali sulėtėti.

Hipotireozės rūšys

I. Pirminė hipotireozė

Pirminė hipotireozė išsivysto dėl pačios skydliaukės ligų ir sutrikimų, pavyzdžiui, dėl skydliaukės uždegimo, spindulinio gydymo, jodo trūkumo, vaistų, slopinančių skydliaukės veiklą, operacinio jos pašalinimo.

1. Skydliaukės funkcijos sumažėjimas dėl audinio pažeidimo:

- Lėtinis autoimuninis (Hašimoto) tiroiditas.

- Grįžtamoji hipotireozė (tylusis, pogimdyminis bei poūmis tiroiditas).

- Skydliaukės chirurginis gydymas arba radiacija

- Skydliaukės disgenezė.

2. Skydliaukės hormonų sintezės bei sekrecijos sutrikimai:

- Įgimtas skydliaukės hormonų sintezės defektas

- Jodo deficitas arba perteklius.

- Vaistai: skydliaukės veiklą slopinantys, ličio preparatai, jodo turintys preparatai (kordaronas).

II. Antrinė (centrinės kilmės) hipotireozė

1. Funkcionuojančio audinio pažeidimas hipofizėje/pogumburyje:Pagumburis yra smegenų dalis, kuri savo išskiriamais hormonais reguliuoja hipofizės veiklą. Esant pagumburio pažeidimams ir sutrikus jo hormonų išskyrimui, sumažėja hipofizės TTH hormono ir ženkliai krinta skydliaukės hormonų koncentracijos.

Pastebėta, kad šis sutrikimas dažnesnis vyresnėms moterims. Taip pat didesnė rizika susirgti tiems žmonėms, kuriems pašalinta dalis arba visa skydliaukė, turėjusiems kaklo ir galvos srities apšvitą, vartojusiems radioaktyvų jodą.

- Tumorai (hipofizės adenoma, kraniofaringioma, meningioma, disgerminoma, periferinių auglių mts).

- Galvos trauma.

- Kraujagyslinės priežastys (išemija, hemoragija, aneurizma ir kt.).

- Infekcija (abscesai, tuberkuliozė, toksoplazmozė).

- Infiltraciniai pakitimai (sarkoidozė, histiocitozė, hemochromatozė)

- Įgimtos anomalijos.

2. Funkciniai skydliaukės hormonų sintezės bei sekrecijos defektai:

-Genetinės TTH receptoriaus mutacijos.

- Vaistų poveikis: dopaminas, gliukokortikoidai.

III. „Periferinė“ hipotireozė

- Skydliaukės hormonų rezistencijos sindromas

Hipotiroidizmo simptomai

• Vidurių užkietėjimas

• Bendras silpnumas

• Bendras nuovargis

• Kūno masės didėjimas

• Sausi, lūžinėjantys plaukai

• Žemas arterinis kraujo spaudimas

• Retas pulsas

• Užkimęs balsas

• Šalčio netoleravimas

• Vangumas

• Odos sausumas

• Odos šiurkštumas

  LIGOS EIGA

* Dėl skydliaukės hormonų trūkumo lėtėja energijos apykaita bei termogenezė, todėl atsiranda šalčio netoleravimas. Įvairių šaltinių duomenimis, energijos apykaita gali sumažėti net iki 45%, o tai sąlygoja svorio didėjimą dėl riebalinio audinio kaupimosi. Dėl pakitusio baltymų metabolizmo bei papdidėjusio kraujagyslių sienelių pralaidumo, tarpląsteliniame tarpe kaupiasi glikozaminoglikanai, sąlygojantys būdingus tinimus. Dėl sutrikusio gliukozės pasisavinimo iš žarnyno ir sulėtėjusios skrandžio evakuacijos, galima stebėti kiek mažesnę alkio glikemiją bei vangų atsaką, atliekant gliukozės tolerancijos mėginį. Daugeliui pacientų, sergančių hipotireozė dėl sulėtėjusio lipidų metabolizmo, didėja cholesterolio kiekis.

* Labai būdingai keičiasi išvaizda:

-hipotireoze sergančio paciento veidas blyškus, pabrinkęs, mimika skurdi. Į klausimus atsakinėja lėtai, balsas storesnis ir grubesnis, negu įprastai.

–Liežuvis didelis, jo šonuose galima matyti dantų įspaudus.

-Plaukai - sausi, lūžinėjantys, dažnai išslinkę net antakių srityje.

-Oda sausa, šalta, kiek pabrinkusi, blyški. Šie požymiai atsiranda ne tik dėl energijos apykaitos sulėtėjimo, bet ir dėl sumažėjusios prakaito ir riebalinių liaukų veiklos bei dažnai kartu esančios anemijos.

-Pėdos ir plaštakos gali atrodyti kiek padidėjusios, bet ne dėl patologinio kaulų augimo, o dėl pabrinkimų.

-Atsiranda bendras raumenų silpnumas, mėšlungiai, mialgijos.

*Neurologinė simptomatika gali pasireikšti riešo kanalu sindromu, galvos svaigimu, įvairiomis parestezijomis, sulėtėjusiais sausgyslių refleksais, o kartais net depresija arba bipoliniais sutrikimais.

* Hipotireozė pažeidžia ir širdies kraujagyslių sistemą, sukeldama bradikadiją, sumažėjusią širdies išmetimo frakciją, kartais – širdies nepakankamumą.

* Kraujospūdis gali kiek sumažėti arba atsirasti nedidelė diastolinė hipertenzija. Elektrokardiogramoje registruojamas retas ritmas,

* Virškinimo sistema taip pat reaguoja į skydliaukės hormonų trūkumą – atsiranda vidurių užkietėjimas, sumažėja apetitas, gali būti nustatyta tulžies pūslės hipokinezija bei sulėtėjusi žarnyno motorika.

* Vaisingo amžiaus žmonėms gali sutrinkti lytinių hormonų sintezė bei sekrecija, moterims - atsirasti antrinė amenorėja bei nevaisingumas.

* Kraujodaros sistemos pažeidimas dažniausiai pasireiškia anemija, kuri gali atsirasti dėl daugelio veiksnių: sutrikusio geležies bei vit B12 pasisavinimo, prislopintos kraujodaros kaulų čiulpuose, sumažėjusios eritropoetino sintezės inkstuose. Jeigu nėra kitų anemijos priežasčių (pvz. kraujavimo), klinikiniai ir laboratoriniai anemijos požymiai išnyksta, paskyrus gydymą tiroksinu. Įvairių šaltinių duomenimis, anemija hipotireozės metu nustatoma nuo 20 iki 60% pacientų. Granuliocitų, leukocitų ir trombocitų kiekis paprastai išlieka normalus. Retais atvejais nustatoma leukopenija gali būti susijusi su vit B12 arba folinės rūgšties deficitu.

Šie simptomai yra nespecifiniai, dažnai pacientas gali jų nepastebėti, nes liga vystosi palaipsniui ir organizmas adaptuojasi prie nuolat mažėjančio skydliaukės hormonų kiekio. Todėl tikslinga atlikti specifinius tyrimus.

LIGOS DIAGNOSTIKA

1. Anamnezė – ypatingai svarbu, siekiant išsiaiškinti galimus simptomus.

2. Apžiūra.

3. Hormoniniai tyrimai: TTH ir, jeigu reikia, LT4.

Hormoninių tyrimų interpretacija:

1. TTH normalus. Nesant aiškių klinikinių simptomų, tolesnis paciento tyrimas netikslingas, nes normalus TSH kiekis leidžia atmesti tiek pirminę, tiek antrinę hipotireozę. Jeigu pacientas turi būdingų simptomų, galima ištirti LT4 diagnozės patikslinimui.

2. TTH padidėjęs, LT4 sumažėjęs. Tai klasikinė kombinacija, nurodanti pirminę hipotireozę. Tikslingi papildomi tyrimai priežasties nustatymui.

3. TTH padidėjęs, LT4 normalus. Tokie rezultatai dažniausiai nusako subklinikinę hipotireozę, kuomet skydliaukė dar pajėgia sintetinti reikalingą hormonų kiekį, bet tik esant padidėjusiai stimuliacijai.

4. TTH padidėjęs, LT4 padidėjęs. Reta kombinacija, leidžianti įtarti TTH gaminančią hipofizės adenomą arba skydliaukės hormonų rezistencijos sindromą.

5. TTH sumažėjęs, LT4 sumažėjęs. Centrinė hipotireozė, kurią reikia diferencijuoti su esamu arba neseniai buvusiu tireotoksikozės gydymu (radioaktyvus jodas, operacija, medikamentais) arba centrinės kilmės hormonų deficitu.

6. TTH sumažėjęs, LT4 padidėjęs arba normalus. Klinikinė arba subklinikinė hipertireozė.

Laboratoriniai tyrimai turi būti kartojami dinamikoje, priklausomai nuo rezultatų bei taikomo gydymo.

Jeigu klinikinių ir laboratorinių tyrimų duomenys leidžia įtarti hipotireozę, tuomet reikalingi papildomi tyrimai priežasties nustatymui:

- Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) – padidėjęs jų kiekis būdingas lėtiniam autoimuniniam tiroiditui.

- Skydliaukės echoskopija – reikalinga skydliaukės audinio struktūros ir galimų mazginių pakitimų įvertinimui.

- Skydliaukės skenograma parodo gebėjimą sukaupti radioaktyvų jodą. Pirminės hipotireozės metu radioaktyvaus jodo kaupimas dažniausiai sumažėjęs.