Žarnyno pralaidumas. Ką tai reiškia moterims su aktyvia skydliauke?
Daugelis moterų, susiduriančių su hiperaktyvia skydliauke ar Greivso liga, dažnai klausia to paties klausimo: kodėl organizmas pradėjo „pulti pats save“?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skydliaukė – tai atskiras organas. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad autoimuniniai procesai dažnai prasideda visai ne skydliaukėje.
Labai dažnai jų pradžia slypi žarnyne.
Žarnynas nėra tik virškinimo organas. Jis yra viena svarbiausių imuninės sistemos dalių. Net apie 70 % imuninės sistemos ląstelių yra susijusios su žarnynu.
Kai žarnyno sienelė tampa pažeista ir pralaidi, į kraują gali patekti dalelės, kurios ten neturėtų patekti. Imuninė sistema tai suvokia kaip pavojų ir pradeda gynybą. Kartais ši gynyba tampa pernelyg agresyvi – ir tada gali prasidėti autoimuniniai procesai.
Todėl kalbant apie Greivso ligą, hiperskydliaukę ar kitus hormonų sutrikimus, žarnyno sveikata tampa vienu svarbiausių klausimų.
Kas yra žarnyno pralaidumas?
Žarnyno sienelė yra sudaryta iš ląstelių, kurios glaudžiai susijungia tarpusavyje. Tarp šių ląstelių yra vadinamosios „sandarios jungtys“, kurios reguliuoja, kas gali patekti į kraujotaką.
Sveikoje būsenoje į kraują patenka tik:
- pilnai suvirškintos maistinės medžiagos
- vitaminai ir mineralai
- amino rūgštys
- riebalų rūgštys
Tačiau kai žarnyno sienelė pažeidžiama, šios jungtys pradeda atsiverti.
Tuomet į kraują gali patekti:
- nesuvirškinto maisto dalelės
- bakterijų toksinai
- uždegimą skatinančios molekulės
- mikroorganizmų fragmentai
Šis procesas vadinamas padidėjusiu žarnyno pralaidumu.
Kai tai vyksta nuolat, imuninė sistema pradeda dirbti nuolatinės kovos režimu. Tokia būsena ilgainiui gali skatinti autoimuninius procesus. Jei jaučiate neaiškius organizmo signalus, skaitykite straipsnį „Hiperskydliaukės simptomai moterims: kaip atpažinti pirmuosius signalus“.
Kodėl žarnynas gali turėti įtakos skydliaukei?
Žarnynas ir skydliaukė yra susiję keliais svarbiais mechanizmais.
1. Imuninės sistemos aktyvacija
Kai į kraują patenka medžiagos iš pažeisto žarnyno, imuninė sistema pradeda jas atakuoti. Kartais atsitinka vadinamasis molekulinis panašumas.
Tai reiškia, kad tam tikros bakterijų ar maisto molekulės gali būti panašios į skydliaukės audinius. Imuninė sistema supainioja šiuos signalus ir pradeda pulti skydliaukės ląsteles.
Tai vienas mechanizmų, siejamų su autoimuninėmis ligomis.
Jei norite geriau suprasti pirmuosius organizmo signalus, skaitykite straipsnį „Hiperskydliaukės simptomai moterims: kaip atpažinti pirmuosius organizmo signalus“.
2. Lėtinis uždegimas
Padidėjęs žarnyno pralaidumas gali skatinti lėtinį žemo lygio uždegimą organizme. Šis uždegimas gali:
- aktyvuoti autoimuninius procesus
- sutrikdyti hormonų balansą
- apsunkinti skydliaukės funkcijos stabilizavimą
3. Mikrofloros pusiausvyra
Žarnyne gyvena trilijonai bakterijų, kurios sudaro vadinamąją mikrobiotą. Kai mikrobiota subalansuota, ji:
- palaiko imuninę pusiausvyrą
- gamina naudingas medžiagas
- saugo žarnyno sienelę
Tačiau esant disbalansui gali atsirasti:
- uždegimas
- žarnyno sienelės pažeidimai
- didesnė autoimuninių reakcijų rizika.
Simptomai, kurie gali rodyti padidėjusį žarnyno pralaidumą
Padidėjęs žarnyno pralaidumas gali pasireikšti įvairiais simptomais. Dažniausiai žmonės pastebi:
Virškinimo simptomus
- pilvo pūtimą
- dujų kaupimąsi
- sunkumo jausmą po valgio
- dirgliosios žarnos simptomus (pvz.pilvo skausmas ir spazmai, pilvo pūtimas, tuštinimosi pokyčiai, gleivės išmatose, padidėjęs jautrumas maistui..)
Energijos pokyčius
- nuolatinį nuovargį
- energijos svyravimus dienos metu
Odos pokyčius
- sausą odą
- bėrimus
- jautrią odą
Maisto jautrumus
- reakcijas į tam tikrus produktus
- sunkumą toleruojant kai kuriuos maisto produktus
Svarbu suprasti, kad šie simptomai gali turėti daug priežasčių, tačiau jie dažnai pasireiškia kartu su žarnyno sveikatos sutrikimais. Organizmo apkrovoje svarbų vaidmenį atlieka ir kepenys. Daugiau apie tai skaitykite „Kepenų perkrovos signalai, kuriuos ignoruojame“.
Praktiniai žingsniai, kurie gali padėti palaikyti žarnyno sveikatą
Kalbant apie autoimunines ligas, labai svarbu pradėti nuo pagrindų.
1. Stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje
Žarnyno mikroflorai palankūs produktai:
- daržovės
- fermentuoti produktai
- skaidulos
- polifenolių turintys augalai pvz.žalioji arbata, mėtos, dilgėlės, avietės, šalavijas, alyvuogės
Šios medžiagos gali padėti palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą. Jei norite sužinoti, kokie produktai gali padėti stabilizuoti organizmą, skaitykite straipsnį „Mityba esant hiperskydliaukei: kokie produktai padeda stabilizuoti organizmą?“
2. Mažinti lėtinį stresą
Stresas gali tiesiogiai veikti žarnyno sienelę. Nuolatinė nervų sistemos įtampa gali:
- silpninti virškinimą
- keisti mikrobiotos sudėtį
- didinti žarnyno pralaidumą
Todėl labai svarbios tampa:
- kvėpavimo praktikos
- kokybiškas miegas
- poilsis
Jei dažnai jaučiate širdies plakimą ar drebulį, verta perskaityti straipsnį „Drebulys ir širdies plakimas: ką jūsų nervų sistema bando pasakyti?“
3. Atsargiai vertinti itin griežtas dietas
Kai kurios labai ribojančios dietos gali dar labiau susilpninti organizmą.
Todėl svarbu siekti subalansuotos ir palaikančios mitybos, o ne kraštutinių sprendimų.
Kodėl žarnyno sveikata yra svarbi kelio į remisiją dalis?
Autoimuninės ligos dažniausiai atsiranda ne dėl vienos priežasties. Tai yra procesas, kuriame gali dalyvauti:
- genetika
- stresas
- mityba
- aplinkos veiksniai
- žarnyno būklė
Todėl dirbant su skydliaukės sveikata labai svarbu žiūrėti į organizmą holistiškai. Kai stiprinamas žarnynas, dažnai gerėja ir bendras organizmo atsparumas. Norint geriau suprasti organizmo būklę, svarbūs ir tyrimai. Plačiau skaitykite „Kokie tyrimai padeda suprasti Greivso ligos eigą“.
Dažniausiai užduodami klausimai apie žarnyno pralaidumą
Žarnyno pralaidumas – tai būklė, kai žarnyno sienelė tampa mažiau sandari ir į kraują gali patekti medžiagos, kurios paprastai ten nepatenka, pavyzdžiui, toksinai ar nesuvirškinto maisto dalelės.
Žarnyno pralaidumas gali būti vienas iš veiksnių, susijusių su autoimuniniais procesais. Kai imuninė sistema nuolat aktyvuojama, ji gali pradėti reaguoti ir į paties organizmo audinius.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai gali būti pilvo pūtimas, nuovargis, odos problemos, maisto netoleravimas ir virškinimo sutrikimai. Tačiau šie simptomai gali turėti ir kitų priežasčių.
Žarnynas yra glaudžiai susijęs su imunine sistema. Kadangi Greivso liga yra autoimuninė, žarnyno būklė gali turėti įtakos imuninės sistemos aktyvumui ir bendrai organizmo pusiausvyrai.
Kai kurie tyrimai rodo, kad autoimuninėse ligose, įskaitant Greivso ligą, gali būti svarbus žarnyno ir imuninės sistemos ryšys. Tačiau tai yra vienas iš daugelio veiksnių.
Žarnyno būklę gali padėti palaikyti subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso mažinimas ir reguliarus gyvenimo ritmas.
Taip, ilgalaikis stresas gali veikti žarnyno funkciją, mikrobiotą ir net žarnyno sienelės būklę.
Kai kurie žmonės, turintys virškinimo sutrikimų, jaučia nuovargį ar energijos svyravimus, nes žarnynas yra susijęs su maistinių medžiagų įsisavinimu ir bendra organizmo būkle.
Jeigu yra ilgalaikių simptomų, verta pasitarti su gydytoju. Tyrimai gali padėti įvertinti bendrą organizmo būklę, tačiau jie visada vertinami kompleksiškai.
Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo paprastų žingsnių: reguliaraus valgymo, streso mažinimo, miego gerinimo ir bendro gyvenimo būdo balanso.
NEMOKAMAS GIDAS Moterims su aktyvia skydliauke
Jeigu jaučiate:
- širdies plakimą
- drebulį
- energijos svyravimus
- nervų sistemos įtampą
labai svarbu pradėti nuo paprastų kasdienių žingsnių. Todėl paruošiau NEMOKAMĄ GIDĄ:
,,Stabilios enerijos lėkštė,,
Kaip derinti maistą, kad nuramintumėte nervų sistemą?
Šiame gide rasite:
- paprastą lėkštės modelį
- produktų derinimo principus
- pavyzdžius, kurie padeda stabilizuoti energiją dienos metu
Atsisiųskite gidą ir pradėkite nuo mažų, bet svarbių pokyčių kasdienėje mityboje.
Tai užtruks tik 1 minutę. Gidą gausite iš karto į el.paštą.
*Be įsipareigojimų
Apie autorę
Daina Grigutienė – Greivso ligos ir hiperaktyvios skydliaukės mentorė, turinti daugiau nei 15 metų medicininės patirties.
Dirbdama intensyvios terapijos skyriuje ir gilindamasi į hormonų bei emocinės sveikatos sąsajas, ji daugiau nei du dešimtmečius tyrinėja, kaip stresas, mityba ir organizmo vidinė pusiausvyra veikia žmogaus savijautą.
Savo profesinę kryptį ji pasirinko ne tik dėl medicininės patirties, bet ir dėl asmeninio kelio. Susidūrusi su Greivso liga, Daina ieškojo gilesnių sprendimų, kurie padėtų stabilizuoti organizmą ne tik simptomiškai, bet ir sistemiškai.
Šiandien ji padeda moterims suprasti, kas vyksta jų kūne, ir suteikia praktinius įrankius, kaip palaikyti hormonų pusiausvyrą per mitybą, nervų sistemos stabilizavimą ir organizmo palaikymo principus.
Jos tikslas – suteikti aiškumą, viltį ir kryptį moterims, kurios ieško gilesnio kelio į stabilumą ir gerą savijautą.
Jei nori pradėti nuo pagrindų: