Daugelis žmonių galvoja, jog skydliaukė veikia atskirai, tačiau hormonų pusiausvyra priklauso ir nuo kitų organų – ypač kepenų. Kepenys dalyvauja hormonų apykaitoje, todėl jų būklė gali turėti įtakos savijautai sergant hiperskydliauke ar Greivso liga. Jeigu kepenys pervargusios – procesas stringa.
Kodėl kepenys svarbios hormonų pusiausvyrai?
- kepenys dalyvauja hormonų apykaitoje
- jos padeda aktyvuoti ir neutralizuoti hormonus
- jos dalyvauja organizmo detoksikacijoje.
Kepenys yra viena iš pagrindinių vietų, kur vyksta hormonų medžiagų apykaita..
Kaip kepenys dalyvauja skydliaukės hormonų apykaitoje?
T4 virtimas aktyviu hormonu T3
Didžioji dalis skydliaukės pagaminto hormono yra tiroksinas (T4). Tačiau pats T4 nėra toks aktyvus kaip kitas hormonas – trijodtironinas (T3), kuris turi stipresnį poveikį organizmo medžiagų apykaitai.
Svarbi šio proceso dalis vyksta būtent kepenyse. Jose dalis T4 hormono yra paverčiama aktyvesne forma – T3. Šis procesas padeda organizmui reguliuoti energijos gamybą, medžiagų apykaitą ir kitus svarbius fiziologinius procesus.
Todėl kepenų būklė gali turėti įtakos tam, kaip efektyviai organizmas naudoja skydliaukės hormonus.
Hormonų pertekliaus neutralizavimas
Kepenys taip pat atlieka svarbų vaidmenį neutralizuojant ir pašalinant hormonų perteklių. Kai organizme susidaro per daug tam tikrų hormonų, kepenys padeda juos apdoroti ir paruošti pašalinimui iš organizmo.
Šis procesas yra dalis natūralios organizmo detoksikacijos sistemos. Kepenys įvairias medžiagas – tarp jų ir hormonus – paverčia tokiomis formomis, kurias organizmas gali lengviau pašalinti per tulžį ar kitus šalinimo kelius.
Todėl kepenų veikla yra svarbi palaikant hormonų pusiausvyrą.
Ryšys su virškinimu ir žarnynu
Kepenų veikla glaudžiai susijusi ir su virškinimo sistema. Kepenys gamina tulžį, kuri padeda virškinti riebalus ir dalyvauja įvairių medžiagų apykaitoje.
Tulžis taip pat yra vienas iš būdų, kuriuo organizmas pašalina tam tikras apdorotas medžiagas, įskaitant hormonų metabolizmo produktus. Todėl kepenų, tulžies ir žarnyno veikla yra glaudžiai susijusi.
Kai šios sistemos veikia darniai, organizmui lengviau palaikyti bendrą vidinę pusiausvyrą.
Signalai, kad kepenys gali būti perkrautos
- nuovargis
- sunkumo jausmas po valgio
- virškinimo sutrikimai
- jautrumas riebiems patiekalams
- energijos svyravimai.
Kas gali apsunkinti kepenų veiklą?
- nereguliari mityba
- didelis cukraus kiekis
- alkoholis
- perdirbtas maistas
- ilgalaikis stresas.
Kodėl Greivso liga apkrauna kepenis?
- Skydliaukės hormonų perteklius
- Padidinta streso hormonų gamyba
- Vartojami vaistai
- Uždegiminiai procesai kūne
Signalai, kad kepenys pervargusios
- Nuovargis po valgio
- Sunkumas dešinėje pusėje
- Odos reakcijos
- Cukraus svyravimai
Kaip švelniai palaikyti kepenis turint hiperskydliaukę?
- Valgyti pakankamai baltymų
- Karčiųjų augalų pvz.Cikorijos salotos
- Valgyti pakankamai skaidulų pvz.
- Reguliariai maitintis
Ko nerekomenduojama daryti hiperskydliaukės paūmėjimo metu?
Kai hiperskydliaukės ar Greivso ligos simptomai sustiprėja, organizmas dažnai būna jautresnis įvairiems dirgikliams. Tokiu laikotarpiu svarbu ne tik tai, ką darome, bet ir ko stengiamės vengti, kad nepadidintume organizmo krūvio.
1. Per didelio fizinio krūvio
Paūmėjimo metu organizmas jau dirba intensyviau – širdies ritmas gali būti pagreitėjęs, o nervų sistema jautresnė. Todėl labai intensyvios treniruotės ar didelis fizinis krūvis gali dar labiau padidinti širdies apkrovą ir sustiprinti nuovargį.
Tokiu laikotarpiu dažnai geriau rinktis švelnesnes veiklas, pavyzdžiui, ramius pasivaikščiojimus ar lengvą judėjimą.
2. Didelio kofeino kiekio
Kofeinas gali stimuliuoti nervų sistemą ir pagreitinti širdies ritmą. Jei žmogus jau jaučia širdies plakimą, nerimą ar vidinę įtampą, didesnis kofeino kiekis gali šiuos pojūčius dar labiau sustiprinti.
Todėl paūmėjimo metu dažnai rekomenduojama stebėti kofeino vartojimą ir, jei reikia, jį sumažinti.
3. Staigių cukraus šuolių
Maistas, kuriame gausu greitai pasisavinamų angliavandenių, gali sukelti staigius cukraus kiekio svyravimus. Tokie svyravimai kartais gali padidinti energijos nestabilumą ir sustiprinti nerimo ar silpnumo pojūčius.
Stabilesnė mityba – su baltymais, riebalais ir skaidulomis – gali padėti išvengti tokių staigių energijos svyravimų.
4. Didelio streso ir pervargimo
Stresas veikia hormoninę ir nervų sistemą, todėl paūmėjimo metu jis gali būti jaučiamas stipriau. Ilgalaikė įtampa ar pervargimas gali apsunkinti organizmo atsistatymą.
Todėl svarbu skirti daugiau dėmesio poilsiui, miegui ir veikloms, kurios padeda atsipalaiduoti.
5. Chaotiško valgymo ritmo
Ilgos pertraukos tarp valgymų ar nereguliarus maitinimasis gali skatinti energijos svyravimus. Paūmėjimo metu organizmui dažnai padeda reguliarus ir stabilesnis valgymo ritmas.
Paūmėjimo metu organizmui dažnai labiausiai padeda stabilumas – tiek mityboje, tiek kasdienėje rutinoje. Todėl verta atkreipti dėmesį į paprastus įpročius, kurie gali padėti sukurti daugiau pastovumo organizme. Apie 5 praktinius žingsnius stabilumui rašau straipsnyje: Hiperskydliaukė ir cukraus šuoliai. Kodėl stabilumas yra svarbiausias?
Išvada
Skydliaukės veikla nėra atskiras procesas – ji glaudžiai susijusi su kitomis organizmo sistemomis. Viena iš jų yra kepenys, kurios dalyvauja hormonų apykaitoje ir padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą. Skydliaukės stabilizavimas – tai ne tik hormonų slopinimas, bet ir kepenų palaikymas.
Plačiau apie kepenų–žarnyno sistemą kalbu programoje
Dažniausiai užduodami klausimai apie kepenis ir skydliaukę
aip, kepenys dalyvauja skydliaukės hormonų apykaitoje. Jose vyksta dalis hormonų metabolizmo procesų, įskaitant tam tikrus hormonų virtimo ir neutralizavimo etapus. Todėl kepenų veikla gali turėti įtakos bendrai hormonų pusiausvyrai organizme.
Kepenys yra svarbi metabolizmo sistemos dalis, todėl jų veikla gali turėti įtakos bendrai organizmo savijautai. Kai kepenys dirba intensyviai, organizmui gali būti sunkiau palaikyti vidinę pusiausvyrą, todėl svarbu rūpintis bendra kepenų sveikata.
Kasdieniai įpročiai gali turėti didelę įtaką kepenų veiklai. Dažniausiai rekomenduojama:
- valgyti reguliariai ir subalansuotai
- vartoti daugiau daržovių ir skaidulų
- riboti perdirbtą maistą ir cukrų
- užtikrinti pakankamą poilsį ir miegą
- mažinti ilgalaikį stresą.
Subalansuota mityba gali padėti palaikyti bendrą organizmo veiklą. Maistas, kuriame yra pakankamai baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų, padeda palaikyti stabilesnę medžiagų apykaitą ir energijos lygį.
Taip, kepenys, tulžis ir žarnynas veikia kaip viena sistema. Tulžis, kurią gamina kepenys, padeda virškinti riebalus ir dalyvauja įvairių medžiagų apykaitoje. Todėl šių sistemų pusiausvyra yra svarbi bendrai organizmo būklei.
Jei nori giliau suprasti, kaip žarnynas, kepenys ir hormonų sistema veikia tarpusavyje, gali pradėti nuo mano programos:
Apie autorę
Daina Grigutienė – Greivso ligos ir hiperaktyvios skydliaukės mentorė, turinti daugiau nei 15 metų medicininės patirties.
Dirbdama intensyvios terapijos skyriuje ir gilindamasi į hormonų bei emocinės sveikatos sąsajas, ji daugiau nei du dešimtmečius tyrinėja, kaip stresas, mityba ir organizmo vidinė pusiausvyra veikia žmogaus savijautą.
Savo profesinę kryptį ji pasirinko ne tik dėl medicininės patirties, bet ir dėl asmeninio kelio. Susidūrusi su Greivso liga, Daina ieškojo gilesnių sprendimų, kurie padėtų stabilizuoti organizmą ne tik simptomiškai, bet ir sistemiškai.
Šiandien ji padeda moterims suprasti, kas vyksta jų kūne, ir suteikia praktinius įrankius, kaip palaikyti hormonų pusiausvyrą per mitybą, nervų sistemos stabilizavimą ir organizmo palaikymo principus.
Jos tikslas – suteikti aiškumą, viltį ir kryptį moterims, kurios ieško gilesnio kelio į stabilumą ir gerą savijautą.
Jei nori pradėti nuo pagrindų: