Ar riboti pieno produktus?
Kai moteriai pirmą kartą nustatoma Greivso liga ar hiperaktyvi skydliaukė, vienas dažniausių klausimų būna labai paprastas: ką man dabar valgyti? Ir labai greitai tarp klausimų atsiranda dar vienas: ar galiu vartoti pieno produktus?
Tai suprantama. Vienur rašoma, kad pieno produktai yra geras baltymų, kalcio ir energijos šaltinis. Kitur teigiama, kad pieno produktai skatina uždegimą, gleives ar blogina autoimunines būkles. Moteris, kuri ką tik gavo diagnozę, labai greitai atsiduria tarp dviejų kraštutinumų: arba ji pradeda bijoti beveik visko, arba nusprendžia, kad viskas per daug painu ir valgo kaip anksčiau.
Tiesa, kaip dažniausiai būna, yra per vidurį. Pieno produktai sergant Greivso liga nėra automatiškai nei draudžiami, nei privalomi. Jie turi būti vertinami pagal tris dalykus: bendrą tavo savijautą, individualų toleravimą ir ligos etapą. Be to, svarbu suprasti, kad kalbėdamos apie pieno produktus kalbame ne apie vieną vienodą grupę. Natūralus jogurtas, graikiškas jogurtas, kefyras, varškė, saldinti desertiniai jogurtai ar varškės sūreliai organizmą veikia labai skirtingai.
Kodėl šis klausimas toks svarbus sergant Greivso liga?
Greivso liga sukuria būseną, kai organizmas dirba pagreitintu režimu. Skydliaukės hormonų yra per daug, todėl kūnas greičiau naudoja energiją, jautriau reaguoja į cukraus svyravimus, stipriau apkrauna nervų sistemą, o daliai moterų ima kristi svoris, silpnėti raumenys ir atsirasti virškinimo jautrumas. Mityba šiuo laikotarpiu tampa ne papildomu „sveiku įpročiu“, o labai svarbia atrama.
Čia pieno produktų tema tampa aktuali dėl kelių priežasčių. Pirma, jie gali būti patogus baltymų ir kalcio šaltinis. Antra, pieno produktai daugelyje šalių yra ir reikšmingas jodo šaltinis, o jodas tiesiogiai susijęs su skydliaukės hormonų gamyba. Trečia, daliai moterų pieno produktai sukelia virškinimo diskomfortą, pūtimą ar kitus simptomus, todėl natūraliai kyla klausimas, ar jų nereikėtų riboti.
Būtent todėl atsakymas nėra vienas visoms. Pirmasis principas turėtų būti toks: nevertink pieno produktų kaip „gerų“ ar „blogų“ visoms moterims su Greivso liga. Vertink juos kaip produktus, kuriuos reikia įsivertinti individualiai.
Ar pieno produktus apskritai galima vartoti sergant Greivso liga?
Dažniausiai – taip, galima, jei jie tau tinka ir nesukelia aiškaus blogesnės savijautos modelio. Nėra vienos oficialios taisyklės, kad kiekviena moteris, serganti Greivso liga, privalo visiškai atsisakyti pieno produktų. Tačiau nėra ir tokios taisyklės, kad pieno produktai būtinai turi likti kasdienėje mityboje.
Čia svarbu suprasti ribą: pieno produktai nėra pirmo būtinumo gydomasis maistas Greivso ligai, bet jie gali būti naudinga mitybos dalis, jei yra gerai toleruojami. Pavyzdžiui, natūralus jogurtas ar graikiškas jogurtas gali būti patogus baltymų šaltinis moteriai, kuriai šiuo metu sunku surinkti pakankamai baltymų. Varškė gali būti soti ir praktiška, jei moteris ją gerai virškina. Kita vertus, jei po pieno produktų kartojasi pūtimas, sunkumas, gleivių pojūtis, odos pablogėjimas ar nemalonus pilvo dirginimas, tuomet jų vartojimą verta peržiūrėti.
Laktozė ir pieno baltymai – du skirtingi klausimai
Viena dažniausių klaidų šioje temoje yra manyti, kad visos blogos reakcijos į pieno produktus yra tas pats. Taip nėra.
Laktozė yra pieno cukrus. Jei moteris sunkiau toleruoja laktozę, po pieno produktų gali atsirasti pūtimas, gurguliavimas, dujų kaupimasis ar viduriavimas. Tokiu atveju fermentuoti produktai kartais būna toleruojami lengviau nei paprastas pienas, nes fermentacijos metu dalis laktozės jau būna suskaidyta.
Pieno baltymai yra kita tema. Jei problema susijusi ne su laktoze, o su pieno baltymų jautrumu, tuomet reakciją gali sukelti ir natūralus jogurtas, ir graikiškas jogurtas, ir kefyras, ir varškė. Tokiu atveju produktas gali būti fermentuotas, bet vis tiek netikti.
Todėl kalbant profesionaliai ir saugiai reikėtų sakyti taip: fermentuotas pieno produktas kai kurioms moterims gali būti lengviau virškinamas, bet tai dar nereiškia, kad jis tiks visoms.
Fermentuoti pieno produktai: kuo jie išsiskiria?
Fermentuoti pieno produktai, tokie kaip natūralus jogurtas, graikiškas jogurtas ar kefyras, dažnai vertinami palankiau nei paprastas pienas. Kodėl? Todėl, kad jie:
- dažnai turi mažiau laktozės nei pienas,
- gali būti lengviau virškinami,
- kai kuriais atvejais prisideda prie palankesnės žarnyno aplinkos.
Tačiau ir čia reikia aiškių ribų. Kalbame apie:
- natūralų jogurtą be pridėtinio cukraus,
- graikišką jogurtą be saldžių priedų,
- kefyrą be pridėtinio cukraus.
Mes nekalbame apie:
- desertinius jogurtus,
- saldintus „fit“ jogurtus,
- pieno desertus,
- produktus su skoniais, sirupais ir ilgu ingredientų sąrašu.
Sergant Greivso liga, kai nervų sistema ir cukraus reguliacija dažnai jau ir taip jautresnė, saldinti pieno produktai tampa blogesniu pasirinkimu ne todėl, kad jie „pieno“, o todėl, kad juose daug cukraus ir mažai tikros maistinės vertės. Tai gali didinti cukraus šuolius, stiprinti energijos svyravimus ir ilgainiui trukdyti stabilesnei savijautai.
Natūralus ir graikiškas jogurtas: kada jie gali tikti?
Natūralus jogurtas ar graikiškas jogurtas gali būti visai geras pasirinkimas tada, kai moteris:
- juos gerai toleruoja,
- ieško paprasto baltymų šaltinio,
- nori saugaus užkandžio,
- nenori rinktis saldžių desertų.
Graikiškas jogurtas paprastai turi daugiau baltymų ir būna sotesnis, todėl kai kurioms moterims jis gali būti praktiškesnis. Natūralus jogurtas gali būti lengvesnis ir paprastesnis pasirinkimas.
Kada verta būti atsargesnei? Tada, kai po jogurto kartojasi:
- pūtimas,
- sunkumo jausmas,
- gleivių pojūtis,
- odos pablogėjimas,
- nemalonus pilvo dirginimas.
Jei to nėra, jogurtas gali likti mityboje. Jei yra, jo nereikia ginti vien dėl to, kad jis „sveikas“. Tavo kūno reakcija yra svarbesnė už teorinį produkto „gerumą“.
Varškė: naudinga ar per sunki?
Varškė dažnai moterims atrodo labai „tvarkingas“ pasirinkimas, nes joje daug baltymų. Ir iš tiesų ji gali būti naudingas produktas. Tačiau praktikoje varškė ne visoms tinka vienodai gerai.
Kodėl? Nes ji:
- yra koncentruotesnis baltymų šaltinis,
- kai kurioms moterims gali būti sunkesnė virškinimui,
- vis tiek turi pieno baltymų, todėl esant jautrumui pieno baltymams gali netikti.
Todėl varškės nereikia nei demonizuoti, nei automatiškai dėti į kasdienės mitybos pagrindą. Protingiausia ją vertinti kaip produktą, kuris gali tikti, jei organizmas jį toleruoja.
Pradedančiai moteriai po diagnozės saugiausia būtų laikytis tokios taisyklės: jogurtas, graikiškas jogurtas, kefyras ir varškė priklauso ne prie universaliai „privalomų“, o prie „galimų, jei tinka“ produktų.
O ką daryti su jodu?
Ši tema labai svarbi. Pieno produktai daugelyje šalių yra reikšmingas jodo šaltinis. Jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai, tačiau per didelis jo kiekis jautriems žmonėms gali būti problema, nes jodo ir skydliaukės santykis nėra tiesinis – tiek per mažas, tiek per didelis kiekis gali būti nepalankus.
Čia svarbu labai aiškiai atskirti vieną dalyką: kasdienėje mityboje sergant Greivso liga paprastai nekalbame apie tai, kad visi pieno produktai būtų draudžiami vien dėl jodo. Tačiau jei moteris ruošiasi radiojodo procedūrai ar gydytojas skyrė mažo jodo dietą tam tikram laikotarpiui, tada pieno produktų vartojimas gali būti ribojamas kaip gydymo dalis. Tokios mažo jodo dietos rekomendacijose pieno produktai dažnai nurodomi kaip maistas, kurio reikia tik nedideliais kiekiais arba laikinai riboti.
Tai reiškia labai paprastą praktinę taisyklę: jei šiuo metu nesilaikai gydytojo paskirtos mažo jodo dietos, pieno produktų vien dėl jodo automatiškai atsisakyti nereikia. Bet jei gydytojas nurodė ruoštis radiojodui, tada savavališkai spręsti nebegalima.
Kada pieno produktus verta riboti?
Pieno produktus verta riboti ar laikinai išimti ne todėl, kad „internete taip rašo“, o tada, kai matai aiškų ryšį tarp jų ir savijautos.
Dažniausios situacijos, kai verta į juos pažvelgti atidžiau:
- kartojasi pilvo pūtimas,
- po jų sunku virškinti,
- jaučiasi gleivių perteklius,
- po jų blogėja oda,
- pablogėja žarnyno veikla,
- moteris ruošiasi radiojodui ir gydytojas nurodė mažo jodo dietą.
Jei tokių požymių nėra, pieno produktų nereikia šalinti „dėl visa ko“. Pradedančiai moteriai toks chaotiškas šalinimas dažnai tik padidina baimę ir sumažina maisto įvairovę.
Ką rinktis vietoj pieno produktų, jei jie netinka?
Jei moteris jaučia, kad pieno produktai jai netinka, svarbiausia ne tik „atsisakyti“, bet ir turėti kuo pakeisti. Priešingu atveju ji lieka be aiškios sistemos ir mityba dar labiau susiaurėja.
Pakeitimai gali būti tokie:
- vietoj jogurto – natūralus augalinis jogurtas be pridėtinio cukraus,
- vietoj pieno – nesaldintas augalinis gėrimas,
- vietoj saldaus jogurto užkandžio – vaisius su riešutais ar sėklomis,
- vietoj varškės baltymų šaltinio – kiaušiniai, žuvis, ankštiniai, tofu.
Svarbiausia, kad pakeitimas nebūtų tik „be pieno“, bet ir išliktų maistingas.
Koks būtų subalansuotas sprendimas pradedančiajai moteriai?
Jei ką tik gavai diagnozę, tau nereikia iškart paniškai išmesti visų pieno produktų. Bet tau taip pat nereikia manyti, kad jogurtas ar varškė tinka visoms be išimties.
Subalansuotas startas būtų toks:
- Rinktis tik paprastus, nesaldintus pieno produktus.
- Stebėti, kaip po jų jautiesi.
- Nevalgyti jų automatiškai kelis kartus per dieną vien todėl, kad jie „baltyminiai“.
- Jei po jų blogiau – riboti ir ieškoti pakaitalų.
- Jei ruošiesi radiojodui ar turi gydytojo nurodymų dėl jodo – laikytis būtent jų.
Pieno produktai sergant Greivso liga nėra juoda-balta tema. Natūralus jogurtas, graikiškas jogurtas, kefyras ar varškė gali tikti daliai moterų, bet netinka visoms. Svarbiausia ne tai, ar internete rasi vieną kategorišką nuomonę, o tai, ar produktas tinka tavo kūnui, tavo savijautai ir tavo gydymo etapui.
Kaip gali pasireikšti gleivių pojūtis po pieno produktų?
Kalbant apie pieno produktus, svarbu ne tik teorija, bet ir labai praktiškas klausimas:
kaip tu jautiesi po to, kai juos suvalgai?
Kai kurios moterys po natūralaus jogurto, graikiško jogurto, kefyro ar varškės pastebi ne tik pilvo pūtimą ar sunkumą, bet ir vadinamąjį gleivių pojūtį. Čia svarbu pasakyti tiksliai: tai nebūtinai reiškia, kad organizmas objektyviai pagamina daug daugiau gleivių. Daliai moterų tai labiau jaučiasi kaip tirštumo, apvilkimo ar apsunkimo pojūtis burnoje, gerklėje ar viršutiniuose kvėpavimo takuose.
Į ką verta atkreipti dėmesį?
Stebėk, ar po pieno produktų neatsiranda:
- pilvo pūtimas,
- sunkumas skrandyje,
- nemalonus žarnyno dirginimas,
- dažnesnis atsikrenkštimas,
- tąsus ar „apveltas“ pojūtis gerklėje,
- nosies ar kvėpavimo takų apsunkimo pojūtis,
- odos reakcijos,
- bendras savijautos pablogėjimas.
Jei šie pojūčiai kartojasi būtent po pieno produktų, tai nebūtinai reiškia, kad jie tau „kategoriškai draudžiami“, bet tai yra aiškus ženklas, kad šią grupę verta stebėti atidžiau. Tokiu atveju protinga:
- sumažinti vartojimo dažnį,
- kuriam laikui išimti konkretų produktą,
- stebėti, ar savijauta gerėja.
Svarbiausia čia ne aklai tikėti taisyklėmis iš interneto, o pamatyti, ką iš tikrųjų sako tavo kūnas.
Ką daryti, jei pieno produktai tau netinka?
Jei jauti, kad natūralus jogurtas, graikiškas jogurtas, kefyras ar varškė tavo organizmui netinka, svarbiausia ne tik jų atsisakyti, bet ir žinoti, kuo juos pakeisti.
Labai dažnai moterys padaro vieną klaidą: išmeta pieno produktus, bet nepasirūpina, kuo pakeisti:
- baltymus, patogius užkandžius, praktiškus kasdienius pasirinkimus.
Būtent todėl vien „atsisakyti“ pieno produktų neužtenka. Reikia žinoti, ką rinktis vietoj jų.
Jei nori aiškaus pakaitalų plano
Jei jauti, kad pieno produktai tau netinka, bet nežinai, kuo juos pakeisti taip, kad mityba liktų maistinga ir praktiška, kviečiu įsigyti mano mokamą PDF gidą apie augalinius pieno produktus. Jame aiškiai parodau, kokias alternatyvas rinktis, į ką atkreipti dėmesį sudėtyje ir kaip nepasimesti parduotuvėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar sergant Greivso liga reikia visiškai atsisakyti pieno produktų?
Ne, ne visada. Pieno produktų nereikia automatiškai atsisakyti vien dėl diagnozės. Svarbiausia stebėti, kaip tavo organizmas juos toleruoja, ir atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas.
Graikiškas jogurtas dažnai turi daugiau baltymų ir būna sotesnis, todėl kai kurioms moterims jis gali būti praktiškesnis pasirinkimas. Tačiau jis vis tiek yra pieno produktas, todėl esant jautrumui pieno baltymams ar blogam toleravimui gali netikti taip pat kaip ir paprastas jogurtas.
Natūralus jogurtas gali tikti toms moterims, kurios gerai toleruoja pieno produktus. Geriausia rinktis natūralų, be pridėtinio cukraus, be saldžių priedų. Jei po jo atsiranda pūtimas, gleivių pojūtis ar kitas diskomfortas, verta jo vartojimą peržiūrėti.
Varškė gali būti geras baltymų šaltinis, bet ji tinka ne visoms. Jei po jos jautiesi apsunkusi, pučia pilvą ar blogėja savijauta, verta ją riboti ir stebėti savo reakciją.
Laktozė yra pieno cukrus, o pieno baltymai – kita pieno dalis(kazeinas). Jei netoleruoji laktozės, kai kurie fermentuoti produktai gali tikti lengviau. Jei jautriai reaguoji į pieno baltymus, netikti gali ir jogurtas, ir varškė, ir kiti pieno produktai.
Juos verta riboti, jei po jų kartojasi pilvo pūtimas, sunkumas, odos reakcijos, gleivių pojūtis ar kitas virškinimo diskomfortas. Tokiu atveju geriau vertinti ne teoriją, o savo kūno atsaką.
Kai kurioms moterims taip, nes fermentuoti produktai, tokie kaip natūralus jogurtas ar kefyras, gali būti lengviau virškinami. Tačiau jie nėra automatiškai tinkami visoms. Svarbiausia stebėti savo individualią reakciją.
Pieno produktus verta riboti, jei po jų kartojasi pilvo pūtimas, sunkumas, odos pablogėjimas, gleivių pojūtis ar kiti nemalonūs simptomai. Taip pat jų vartojimą gali tekti peržiūrėti, jei gydytojas paskiria specialią mažo jodo dietą.
Dažniausiai ne. Saldinti jogurtai, pieno desertai, varškės sūreliai ar kiti stipriai perdirbti pieno produktai dažniausiai turi daug cukraus ir mažiau tikros maistinės vertės. Sergant Greivso liga geriau rinktis kuo paprastesnius ir mažiau perdirbtus variantus.
Juos galima pakeisti augaliniais pieno produktais, kiaušiniais, žuvimi, ankštiniais, tofu ar kitais baltymų šaltiniais. Svarbiausia, kad pakeitimas būtų maistingas, ne tik „be pieno“.
Tai priklauso nuo tavo organizmo toleravimo. Jei pieno produktai tau tinka, nedideliais kiekiais jie gali būti kasdienės mitybos dalis. Tačiau jei jauti, kad po jų savijauta blogėja, geriau jų nevartoti automatiškai kasdien ir paieškoti kitų pasirinkimų.
Apie autorę
Daina Grigutienė – Greivso ligos ir hiperaktyvios skydliaukės mentorė, turinti daugiau nei 15 metų medicininės patirties.
Dirbdama intensyvios terapijos skyriuje ir gilindamasi į hormonų bei emocinės sveikatos sąsajas, ji daugiau nei du dešimtmečius tyrinėja, kaip stresas, mityba ir organizmo vidinė pusiausvyra veikia žmogaus savijautą.
Savo profesinę kryptį ji pasirinko ne tik dėl medicininės patirties, bet ir dėl asmeninio kelio. Susidūrusi su Greivso liga, Daina ieškojo gilesnių sprendimų, kurie padėtų stabilizuoti organizmą ne tik simptomiškai, bet ir sistemiškai.
Šiandien ji padeda moterims suprasti, kas vyksta jų kūne, ir suteikia praktinius įrankius, kaip palaikyti hormonų pusiausvyrą per mitybą, nervų sistemos stabilizavimą ir organizmo palaikymo principus.
Jos tikslas – suteikti aiškumą, viltį ir kryptį moterims, kurios ieško gilesnio kelio į stabilumą ir gerą savijautą.
Jei nori pradėti nuo pagrindų: