Kodėl mano organizmas neatsistato?

Daugelis moterų stengiasi maitintis sveikai, geria papildus, ieško geresnių vitaminų formų, tačiau vis tiek jaučia:

• nuolatinį nuovargį,
• silpnumą,
• smegenų rūką,
• plaukų slinkimą,
• nerimą,
• jautrumą stresui,
• virškinimo problemas. Ir tada kyla klausimas:

„Kodėl mano organizmas neatsistato, nors aš tiek daug dėl savęs darau?“

Atsakymas dažnai slypi ne tik maiste ar papildų kiekyje.Labai didelę reikšmę turi mikrobioma.

Tai – trilijonai bakterijų, gyvenančių mūsų žarnyne, kurios tiesiogiai dalyvauja:

maistinių medžiagų įsisavinime, maistinių medžiagų įsisavinime, vitaminų gamyboje, imuninės sistemos veikloje, nervų sistemos balanse, hormonų reguliacijoje.

Kai mikrobioma nusilpsta, organizmas gali pradėti badauti net ir valgydamas gerą maistą.

Kas yra mikrobioma?

Mikrobioma – tai žarnyne gyvenančių bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų visuma.

Dažnai žmonės bakterijų bijo, tačiau tiesa ta, kad gerosios bakterijos mums yra gyvybiškai svarbios. Jos padeda:

• skaidyti maistą,
• gaminti kai kuriuos vitaminus,
• apsaugoti žarnyno sienelę,
• reguliuoti uždegiminius procesus,
• palaikyti stipresnį imunitetą.

Sveika mikrobioma nėra „mada“. Tai vienas svarbiausių sveikatos pagrindų.

Kodėl mikrobioma tokia svarbi maistinių medžiagų įsisavinimui?

Galima valgyti labai kokybišką maistą, tačiau jei žarnynas neveikia tinkamai, organizmas negali pilnai pasiimti to, ko jam reikia. Mikrobioma padeda:

• suskaidyti maistą,
• paruošti maistines medžiagas įsisavinimui,
• apsaugoti žarnyno gleivinę,
• palaikyti tinkamą terpę vitaminų pasisavinimui.

Kai mikrobioma pažeista, gali sutrikti:

-geležies, magnio, cinko, B grupės vitaminų, amino rūgščių, riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimas. Todėl kartais žmogus geria papildus, tačiau tyrimai arba savijauta beveik nesikeičia.

Ryšys tarp mikrobiomos ir hiperaktyvios skydliaukės

Esant Greivso ligai ar hiperaktyviai skydliaukei organizmas dažnai dirba padidintu tempu.

Tai gali paveikti: virškinimą, žarnyno pralaidumą, nervų sistemą, kepenų apkrovą, maistinių medžiagų atsargas. Padidėjęs stresas ir hormonų disbalansas gali silpninti gerųjų bakterijų įvairovę. O tada susidaro užburtas ratas:

• organizmas prasčiau įsisavina medžiagas,
• silpnėja energija,
• didėja nervų sistemos jautrumas,
• organizmas sunkiau atsistato.

Būtent todėl vien papildų dažnai nepakanka. Svarbu palaikyti ir žarnyno aplinką.

Kokie požymiai gali rodyti silpnesnę mikrobiomą?

Dažniausi signalai:

• pilvo pūtimas,
• jautrumas maistui,
• vidurių užkietėjimas arba laisvesni viduriai,
• nuolatinis saldumynų noras,
• energijos svyravimai,
• dažnas nuovargis po valgio,
• odos problemos,
• silpnesnis imunitetas,
• sunkesnis atsistatymas po streso.

Kartais moterys galvoja, kad joms tiesiog „trūksta vitaminų“, tačiau problema gali būti daug gilesnė.

Vien papildų neužtenka

Tai labai svarbi mintis. Šiandien daug žmonių ieško:

• „geriausio magnio“,
• „stipriausio probiotiko“,
• „galingiausio detokso“.

Tačiau organizmui reikia ne tik papildų. Jam reikia aplinkos, kurioje jis galėtų normaliai įsisavinti maistą. Todėl mikrobiomai labai svarbu:

• stabilus valgymo režimas,
• pakankamai baltymų,
• skaidulos,
• mažesnis cukraus kiekis,
• mažesnis nuolatinis stresas,
• kokybiškas miegas.

Cukrus ir mikrobiomos disbalansas

Per didelis cukraus kiekis gali skatinti: blogųjų bakterijų dauginimąsi, didesnius uždegiminius procesus, energijos svyravimus, stipresnį potraukį saldumynams.

Todėl daug moterų pastebi: kuo daugiau cukraus – tuo daugiau nuovargio ir emocinių svyravimų. Būtent dėl šios priežasties savo bendruomenėje dažnai kalbu apie trumpus stabilizacijos etapus ir cukraus mažinimą.

Jeigu ši tema jums artima, rekomenduoju perskaityti ir mano straipsnį: „Hiperskydliaukė ir cukraus šuoliai“ . Ten išsamiai paaiškinu, kaip cukraus svyravimai veikia nervų sistemą ir hormonų balansą.

Žarnyno barjeras – organizmo apsauga

Mikrobioma labai glaudžiai susijusi ir su žarnyno sienele. Kai žarnyno barjeras silpnėja, į organizmą gali patekti daugiau: uždegiminių medžiagų, nesuvirškintų maisto dalelių, toksinų.

Tuomet organizmas gali tapti jautresnis: maistui, stresui, papildams, net tam tikriems kvapams ar stimuliacijai.

Vienas svarbiausių mineralų žarnyno apsaugai yra cinkas. Apie tai plačiau rašiau straipsnyje:
„Cinkas – žarnyno barjero didvyris“

Kepenys, mikrobioma ir hormonų balansas

Žarnynas ir kepenys dirba kaip viena sistema. Kai mikrobioma nusilpusi, kepenims tenka didesnis krūvis, sunkėja hormonų apdorojimas, organizmas jautriau reaguoja į stresą.

Todėl daug moterų jaučia: sunkumą po maisto, energijos stoką, odos pablogėjimą, emocinį išsibalansavimą. Ne veltui žarnyno ir kepenų tema taip dažnai susijusi su hormonų balansu.

Jeigu domina ši tema, kviečiu perskaityti ir mano straipsnį:
„Maistas gerinantis kepenų veiklą“.

Svarbiausia – nuoseklumas. Mikrobiomai padeda:

• įvairus natūralus maistas,
• pakankamai daržovių,
• baltymai,
• gerieji riebalai,
• mažesnis cukraus kiekis,
• streso mažinimas,
• lėtesnis valgymas,
• pakankamas poilsis.

Kartais organizmui reikia ne ekstremalių priemonių, o stabilumo.

Pagrindinė mintis

Sveika mikrobioma nėra tik apie virškinimą. Tai: energija, nervų sistema, hormonų balansas, maistinių medžiagų įsisavinimas, stipresnis organizmo atsistatymas.

Kai žarnynas nusilpsta, organizmas gali pradėti stokoti net ir valgydamas gerą maistą.

Todėl tikras atsistatymas dažnai prasideda ne nuo dar vieno papildo, o nuo aplinkos sukūrimo organizmui, kurioje jis pagaliau gali normaliai pasisavinti tai, ką gauna.